1. Savo likimą aš pasirinkau 1991 metų gegužės mėnesį ir iki 2000 metų kovojau “savo karus” Universitete – LSMU. Vien ką sako mano poelgis, kad kreipiausi  į Universiteto teisės ir etikos komitetą, kad apsvarstytų rektoriaus prof. V. Grabausko elgesį mano atžvilgiu. Nes “rektoriaus pasisakymo vieta, laikas, forma ir turinys buvo neetiški”. Etikos komitetas nusprendė etinės klausimo pusės nenagrinėti. Tai irgi pozicija.
  2. Klausimas Lietuvos Mokslų Akademijai – ar gali Universitetas neprisilaikyti ir daugkartinai pažeisti savo nuostatas, svarstydamas mano atitikimą profesoriaus pareigoms, irgi daug ką pasako.  Tai buvo klausimai susiję su mano asmeniu.
  3. 1999 metais raštu kreipiausi į rektorių – ar etiška mokėti atlyginimą klinikos vadovui už neatliktą darbą ? Nes tą darbą su IV kurso užsienio studentais atliko rezidentas ir doktorantas, kurie nebuvo įdarbinti šiam darbui. Šie jauni žmonės nesiskundė tuo, kas dabar vadinama mobingu. Garbingos (?) komisijos tyrė kelis mėnesius ir nustatė , kad žala universitetui nebuvo padaryta , nes darbas juk atliktas, o antrą kartą už jį (rezidentui ir doktorantui) nebuvo sumokėta.  Etinė klausimo pusė nebuvo nagrinėta. Juk tai nesvarbu, o žmonės yra garbingi.
  4. 2000 pradžioje iškėliau “sisteminės enzimų terapijos” klausimą. Vilniaus onko centro ir Kauno klinikų profesoriai šeimos gydytojams konferencijas rengė apie šių vaistų panaudojimą onkologijoje. Farmacinė firma reklamavo – visų navikų visų metastazių gydymui ir profilaktikai. Šią absoliučiai melagingą reklamą buvo legalizavę valdininkai – VVKT. Užtruko apie 8 mėn susirašinėjant ir su SAM ministru, ir prezidentu, kol buvo surasta nežymi vertimo klaida. Frazė – “esant metastazėms” skiriama po 2 tab x 3 kart dienoje, buvo išversta “metastazių gydymui” po 2×3 kart dienoje, o “nesant metastazių”, buvo išversta – “metastazių profilaktikai”.  Žurnalistai man sakė – po 1000 litų per mėnesį kainavo.
  5. Vėliau  raštu pateikiau analizę Lietuvos prezidentui R. Paksui, kaip SAM ministras J. Oleka, nusižengdamas įstatymui, suformavo iš užsienio farmacinių firmų vadovų komisiją, kuri išrado formulę su kappa ir zet koeficientais,  pagal kuriuos už kompensuojamus vaistus kelis metus buvo mokama daugiau negu leido įstatymas. Ministras savo įsakymu patvirtino šios formulės skaičiuotę, ir kelios dešimtys milijonų buvo permokama. STT buvo pasiryžę pradėti ikiteisminį tyrimą, klausė manęs – ar pamokinsiu kaip suskaičiuoti žalą, (pažadėjau) ir rengėsi J. Oleką patraukti teisminėn atsakomybėn, “net ir žinant kokie teismai yra”. Bet “kad precendentas būtų”.  Prezidentas R. Paksas nuverstas. STT pasiryžimas išgaravo. Neaktualu. Reikalas baigtas.
  6. Toliau buvo Greitųjų pagalbos mašinų konkurso SAM afera, kai viešai skelbiau – iš 43 milijonų litų buvo permokėta 15 milijonų. SAM ministras R. Turčinskas asmeniškai paskyrė save atsakingu už šį konkursą.  Vėliau valstybės kontrolė suskaičiavo – permokėta 18-20 milijonų, bet kaltų nėra. SAM ministras R. Turčinskas savo du pavaldinius, kurie taip pat raštu parašė – konkursas korupcinis , nusiuntė pas Krašto apsaugos ministrą J.Oleką pasiaiškinti – kodėl tokį raštą SAM ministrui pateikė. Vėliau uab, kuri šį konkursą laimėjo, atspausdino Lrytas skelbimą, raginantį Lietuvos žmones paduoti Eduardą Vaitkų į teismą , jeigu greitoji laiku neatvažiuos. O man ši uab pagrasino dėl mano veiklos pasekoje patirtos žalos atlyginimo į teismą kreiptis, bet ne dėl 15 milijonų litų, o dėl 15 milijonų eurų.  Nurimo aistros, nes visi pinigai korupciniai buvo sumokėti.
  7. Nepalikau ramybė SAM ministro R. Turčinsko. Generalinei prokuratūrai pateikiau įstatymo nuostatas ir skaičius , kaip ministras vienam vieninteliam vaistui – Grasalvai, išimtį padarė ir nesumažino kainos, kaip įstatymas reikalavo. Nedaug, tik 500 000 permokėjo. Prokuratūra 3 kartus patvirtino mano pateiktus faktus , bet pasakė, kad ministras nekaltas , nes nebūtų farmacinė firma 30 % sumažinus kainos kaip įstatymas reikalavo. Todėl net paprašyti nevertėjo. Be to, juk Netobulas įstatymas , ir jeigu jo laikytis , tai ligoniai būtų turėję didesnę priemoką mokėti. (Tai ne humoras , taip oficialiame prokuratūros rašte parašyta).
  8. Toliau buvo mirtis gydytojo klaidos pasekoje Kauno klinikose  – negalima juk skirti vaistų esant jų toksiniam poveikiui arba kai liga paūmėja. Negalima, nes tada vaistai pavojingesni negu liga.  3 metus nuosekliai aiškinau – tos ligonės mirtis gali įgauti prasmę, jeigu sukursime sistemą, kaip tokie atvejai turi būti analizuojami, ne tiek kad nubausti kaltąjį, nors to irgi reikia, bet kad sumažinti tokių klaidų tikimybę ateityje. 3 metus užtrukau, besimušdamas į Melo ir abejingumo sieną. Juk paslėpti klaidas yra paprasčiau. Ir prezidentė D . Grybauskaitė, ir prezidentas G. Nausėda nenorėjo liesti šios temos. SAM ministras A. Veryga – tuo labiau.
  9. Kita mirtis Jonavoje. Vėl 3 metai bandant SAM ministrui A. Dulkiui išaiškinti, kad reikia mechanizmo kaip įvertinti SAM ekspertų melagingo liudijimo atvejus.
Ligonis juk yra beteisis ir beginklis šios sistemos viduje. Viskas galima.
Jau 30 metų sakau – GANA.
2024 metai bus reikšmingi metai.
Sėkmės mums visiems